Kur vyko 8 klasės mokiniai vieną karščiausių savaitės dienų? Teisingai – ten, kur šiemet traukė ne viena mokyklos klasė – į Biržus. Aštuntokai kelionės edukacijas pradėjo nuo Radvilų arsenalo pažinimo.

Ar žinote, kas yra arsenalas? Tai tikrai ne futbolo komandos pavadinimas O kokie ginklai buvo XVI–XVII a. Biržų tvirtovės arsenale? Kaip jais žmonės naudojosi? Susipažinę su senoviniais ginklais, juos virtualiai išbandė ir aštuntokai - įsikūrę ant Biržų pilies įtvirtinimų gynėsi nuo puolančio virtualaus priešo. Turbūt nebus naujiena, jei pasakysiu, kad dažnas aštuntokas drąsiai galėtų būti tų laikų Sparnuotuoju Husaru, nes jie buvo aukšti ir augaloti vyrai – kas pamenate kiek per karantiną išstypo aštuntokų vyrukai? Tikrai nedaug liko jiems iki Sparnuotųjų Husarų standartų Biržų pilis nepaliko abejingų – nei savo sienų storumu, nei eksponatų gausa ir įvairove. Pasigrožėję senove, pamankštinome kojas eidami tiltu per Širvėnos ežerą, kuris buvo nutiestas kai Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas. Tai yra 525 m ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravą ir Biržų miestą. Dabar 525 m ilgio tiltas per jį - ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje. Senovinės technikos muziejus Sodeliškių dvaro sodyboje nustebino ne tik savo traktorių, autobusų ir spec. paskirties technikos įvairove, bet gausia kolekcinių automobilių ir motociklų paroda. Šalia išdidžiai puikavosi ir vaikiški žaisliniai automobiliai bei vaikiški mažylių vėžimėliai ... Sudomino aštuntokus ir sieninis telefonas automatas bei gazuoto gėrimo aparatas – deja, jie tik eksponatai ir išbandyti jų neteko, nors norėjosi. Tradiciškai – kitas objektas – tai apžvalgos bokštas ir pažintinis takas su vabalų viešbučiu, tilteliais ir ... vaikų žaidimų aikštele - jau labai smagu buvo čia paišdykauti Kai jau pašėlome bežaisdami, tai siaubo namas ir gravitacijos kambarys – leido iškrauti emocijas garsiais klyksmais ir, žinoma, ištverme bei juoku. Pasistiprinus vietinėje kavinukėje, treniruotės mini golfo lauke, šaudymo iš lanko rungtyse, skraidančios lėkštės ir, kas be ko, triušiukų aplankymas. Atrodo ko dar benorėti? Pakeliui namo negalėjome neaplankyti žymiosios Karvės olos, paskaityti legendų...

Taip, kelionė buvo karšta – tiek saulutė, tiek intensyvi programa, o svarbiausia – paskutinė ekskursija parodė, kiek iš tikro artimi ir draugiški užaugo aštuntokai, kaip jautriai ir šiltai vieni su kitais bendrauja, kaip pokštai ir juokai gali jungti, o ne skirti žmones. Gerų jums kelionių ir ištikimų draugų ateityje linki klasės vadovė Rasa.