Spausdinti

Japonai1

Kartais tereikia didelio noro ir tolimiausi pasaulio kampeliai gali tapti ranka pasiekiami. Tuo įsitikimo Šiaulių rajono Ginkūnų mokyklos mokiniai, užmezgę naują draugystę su Joto mokyklos (Japonija) bendraamžiais. Ilgai planuotas virtualus susitikimas abiem jaunuolių grupėms padarė neišdildomą įspūdį bei paliko milžinišką norą stiprinti ir gilinti bendravimą.

 

Ilgai lauktas susitikimas

    Spalio 17 d., Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos 6–8 klasių mokiniai virtualiai susitiko su Japonijos Tokušimos prefektūros Joto mokyklos mokiniais. Susitikimą inicijavo Japonijoje gyvenanti Rasa Nagasaki, Šiaulių miesto verslo atstovas Gintaras Miežis ir  Ginkūnų S. ir V. Zubovų mokyklos etikos mokytoja, Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė,  japonų kalbos ir kultūros būrelio vadovė Laima Malakauskienė.

„Tai ilgo ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Nors tiksliau, tik rezultato pradžia, nes dar tiek daug norisi nuveikti, siekiant suartinti mūsų ir Japonijos kultūras. Labai norisi pakviesti visus, kurie norėtų prisidėti prie tokio dviejų šalių ir kultūrų dialogo, išdrįsti ir leisti savo idėjoms augti. Tada nebegąsdins ir atstumas, ir kultūriniai skirtumai. Japonija – tikrai įspūdinga šalis, tačiau ir Lietuva bei Šiauliai turi ką parodyti“, – sako idėjos autorius G. Miežis, jau daugiau nei 20 metų plėtojantis verslo santykius su Japonija. Pasak jo, tiek Šiauliai, tiek Tokušima susiduria su panašiais, šalies provincijai būdingais, iššūkiais. Miestas yra toli nuo sostinės, nutolęs ir nuo pagrindinių šalies didmiesčių, tad, nors jame gyvena daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių, jaunimas stengiasi iš jo ištrūkti, sunkiau ateina ir didesnės verslo investicijos, inovacijos. Tačiau jame gyva senoji kultūra ir tradicijos, žavinčios ir stebinančios daugumą užseniečių.

Būtent savos kultūros bei mokyklos pristatymas ir buvo pirmojo susitikimo tikslas. Mokiniai tam ruošėsi jau nuo rugsėjo pradžios, rengė pristatymus, domėjosi vieni kitų šalimis, rinko medžiagą. Taip pat kūrė klausimus ir rengė atsakymus į jiems pateiktus klausimus.

Mokinius anglų kalba pristatyti savo mokyklą rengė anglų kalbos mokytojos Rasa Sidabrienė ir Edita Bartkuvienė.

Pristatė savo šalį

Susitikime dalyvavo 80 Ginkūnų mokyklos mokinių ir apie 400–450 mokinių iš Japonijos. Visiems buvo smalsu, o kaipgi juos priims kita pusė, ką ji pagalvos apie jų mokyklą ir kaip ją įvertins.

Abiejų mokyklų mokiniai susitikimo metu ugdėsi pažinimo, komunikavimo, socialines, kūrybiškumo kompetencijas.

Nors Lietuvą nuo Japonijos skiria net 8200 kilometrų ir didžiuliai kultūriniai skirtumai, abi puses vienijo noras kuo gražiau papasakoti apie savo šalį. Tokušimos prefektūra turi 720 000 gyventojų, o Tokušimos miestas – 250 000. Prefektūra apsupta ypatingos gamtos – aplink jūra, kalnai. Galima pamatyti įspūdingą 1000 metų senumo koralą ir kt. įžymybes. Mieste vyksta daug įvairių festivalių ir švenčių. „Machi Asobi“ renginys suburia animė mėgėjus. Labai daug žmonių įkūnija mėgstamiausius animė personažus. Ši kultūra, beje, pamažu ateina ir į Europą, taigi ir į Lietuvą.  

Taip pat Tokušimoje visada būna įspūdingas ,,Awa Odori“ festivalis, turintis 400 metų senumo tradicijas.

 Mokinių iš Japonijos teigimu, Tokušima yra labai graži vieta su draugiškais žmonėmis, švelniu klimatu ir skaniu maistu.

Nustebino būrelių gausa

Joto mokykla yra viena didžiausių Tokušimos prefektūroje. Čia 24 klasėse mokosi 651 mokinys. Vaikai iškart pastebėjo, kad klasių dydis yra panašus kaip ir Lietuvoje.

Mokyklos talismanas yra simbolis ,,Jo-chan“, kurį nupiešė vienas šios mokyklos auklėtinis. Mokiniai mėgsta dalyvauti įvairiuose kultūros festivaliuose – dainuoti, šokti, vaidinti ir žiūrėti spektaklius, kuria videofilmukus. Vyksta taip pat sporto festivaliai.

Mokykloje veikia net 24 klubai, kuriuose mokiniai gali tobulinti savo gebėjimus, užsiimti mėgstama veikla – žaisti futbolą, tinklinį, beisbolą ir kt. Kartą per mėnesį mokiniai turi mokinių tarybos susirinkimus, kuriuose nusistato tikslus ir kviečia visus dirbti, kad mokykla būtų geresnė vieta visiems mokytis ir gyventi.

 Mokiniai prisiminė ir birželio 27 d. įvykusias rimtas žemės drebėjimo ir cunamio evakuacijos pratybas, mat mažyčių drebėjimų būna keliskart per metus, didesnių šiame rajone nėra buvę ilgą laiką, bet jų tikimybė yra bet kada, kaip ir visoj Japonijoj, nes mokykla yra šalia jūros. Mokiniai visi, po klasę ar kelias atskirai, kiekvienais metais gegužės mėnesį važiuoja į kelionę, aplanko, pavyzdžiui, Hirošimą, kur 1945 m. pirmą kartą pasaulyje buvo numesta atominė bomba, ir kitas vietas. Istorija gyva jų atmintyje.

Mokyklose mažiau išmaniųjų technologijų

Mokiniai iš Japonijos domėjosi, kaip mūsų mokiniai prisideda prie SDGs ir skurdo mažinimo šalyje, ką lietuviai žino apie Čiunę Sugiharą, apie liaudies amatus. Ginkūnų mokyklos mokiniai domėjosi, kokias IKT jie naudoja per pamokas, ką veikia po pamokų, kokia didžiausia metų šventė Japonijoje.

Mūsų šalies mokiniams įsiminė, kad japonų mokiniai naudoja daug mažiau IKT per pamokas, kad valgo labai skanų ir įdomų maistą, turi daug įdomių laisvalaikio užsiėmimų (pvz., šaudymas iš lanko, japonų kovos menai, arbatos gėrimo ceremonija), dėvi gražias uniformas (mergaitės – mėlynus sijonus, o berniukai – mėlynas kelnes ir baltus marškinius).

Populiariausia japonų šventė yra Naujieji Metai: sausio 1-ąją japonai nuo pat ryto švenčia su šeimomis. Ginkūnų mokyklos mokiniai pristatė ne tik savo mokyklą, bet ir Šiaulių miestą bei jo simbolius: ,,Auksinį berniuką“, Šiaulių Saulės laikrodžio aikštę, ,,Geležinę lapę“ ir kt.

Visos dalyvavusios pusės pasidalino viltimi, kad prasidėjęs gražus bendradarbiavimas tęsis, plėsis ir augs.

Laima Malakauskienė

Japonai2 

Japonai3